Ilgą istoriją menanti – Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija

Svečiuojamės pirmojoje aukštesniojoje lietuviškoje Mažeikių mokykloje – Merkelio Račkausko gimnazijoje. Ši mokykla įkurta 1919 m. Lietuvos Mokslo departamento direktoriaus įsakymu.

 

Istorija

Po I -ojo pasaulinio karo, įsitvirtinant lietuviškai valdžiai, Mažeikiuose bene pirmiausia iškilo būtinybė įkurti aukštesniąją švietimo įstaigą. Iki tol mieste 1908-1915 m. veikė „Saulės“ draugijos mokykla, 1903 m. geležinkelininkų mokykla, 1911-1915 m. privati L. V. Markevičienės prekybos mokykla „Muravjovskaja Torgovaja škola“, rusų pradinė mokykla. 1919 m. rugpjūčio 18 d. buvo sušauktas Mažeikių valsčiaus visuotinis gyventojų susirinkimas, kuriam vadovavo Feliksas Pračkauskis, o sekretoriavo Aleksandras Vaičkus. Svarstyta, ar Mažeikiams reikalinga vidurinė mokykla. Iš Akmenės atvykęs pradinių mokyklų inspektorius Petras Bimba įrodinėjo tokios mokyklos būtinybę. Nutarta įsteigti privačią vidurinę mokyklą Mažeikiuose ir ieškoti pinigų jos išlaikymui. Tuo tikslu sudarytas mokyklos steigimo komitetas, kurį sudarė septyni nariai: kunigas D. Žukauskas, F. Pračkauskis, K. Pukevičius, A. Osteika, J. Lizdenis, J. Strazdauskis, J. Dargis.

1919 m. spalio 4 d. įvyko mokyklos steigiamojo komiteto posėdis, kuriame nutarta kreiptis į Lietuvos švietimo ministeriją, kad leistų Mažeikių mieste atidaryti privačią vidurinę mokyklą. Komitetas manė ją atidaryti buvusioje cerkvinėje mokykloje, iš vietinių lėšų joje padaryti remontą, aprūpinti kuru ir mokytojus butais. Per I pasaulinį karą cerkvinėje mokykloje buvo įkurta vokiečių ligoninė, vėliau ji atiteko Mažeikių valdybai. Mokyklą laikinai įkurti buvo numatyta geležinkelininkų namuose, Stoties gatvėje Nr.14, kur prieš I-ąjį pasaulinį karą veikė geležinkeliečių mokykla. Švietimo ministerija pritarė vidurinės mokyklos, kuri būtų išlaikoma iš vietinių lėšų, steigimui. Geležinkelininkų namuose tuo metu dar tebešeimininkavo bermontininkai, o jiems išsikrausčius, reikėjo nemažai padirbėti, kad pastatas būtų pritaikytas mokymo reikalams. Šiuos darbus finansavo mokinių tėvai. Tam buvo išleista 3424 auksinai.

Pirmuoju Mažeikių vidurinės mokyklos vedėju 1919 metų spalio 19 d. buvo paskirtas Petras Bimba. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nusprendė paskelbti stojamuosius egzaminus į I ir II klasę. Lapkričio 6-9 dienomis mokykloje vyko stojamieji egzaminai. Egzaminus į I klasę laikė 52, o į II klasę - 32 mokiniai. Į pirmąją klasę buvo priimta 30, o į antrąją - 25 mokiniai. Tais metais suformuotos tik dvi klasės. Buvo priimtas nutarimas atidaryti ir III klasę jei atsiras 15 mokinių. Todėl 1920 m. sausio 8-9 paskelbti stojamieji egzaminai į III klasę ir papildomai į I ir II klasę. Tačiau į III klasę egzaminus išlaikė tik 5 mokiniai, dėl to ši klasė nebuvo atidaryta. Nemaža dalis stojančiųjų į mokyklą nebuvo priimta, nes jų žinių lygis buvo žemas. Pirmaisiais metais mokslo metus baigė 70 mokinių.

Mokykla pašventinta ir atidaryta 1919 m. lapkričio 11 d., o kitą dieną čia prasidėjo pamokos. Iš pradžių dirbo 5 mokytojai. Kiekvienas iš jų dėstė po kelis dalykus. Petras Bimba vaikus mokė istorijos, geografijos, gimnastikos, Augustinas Virkietis (kilęs iš Sedos valsčiaus) – lietuvių ir vokiečių kalbos, piešimo, Albinas Ramanauskas iš Laižuvos – aritmetikos, geomterijos ir gamtos mokslų, mokyklos kapelionas Dominykas Žukauskas – tikybos, Karolis Pukevičius – muzikos ir dainavimo. Mokyklą turėjo išlaikyti patys tėvai, tačiau tėvų komitetas buvo nepajėgus parūpinti visko iš karto. Trūko vadovėlių, mokymo priemonių, inventoriaus. Pirmieji tėvų komiteto nariai buvo J. Motuzas, Liutkus, A. Osteika, V. Molis, K. Jurkūnas, Mažeika, J. Širvinskienė, Sidabras. Pirmaisiais metais šiek tiek lėšų skyrė ir Švietimo ministerija: 1000 auksinų mokymo priemonėms įsigyti, 772 auksinus – bibliotekai. Iš mokinių buvo renkamas mokestis už stojamuosius egzaminus ir už mokslą. Be to mokykla šiek tiek pajamų gaudamo iš organizuojamų įvairių vakarų, loterijų, parodėlių. Gautas lėšas panaudojo remonto darbams, mokymo priemonėms įsigyti ir neturtingų tėvų vaikams remti – juos atleisdavo nuo mokesčio už mokslą.

Antraisiais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti mokytoja Eugenija Kęnstavičiūtė-Bimbienė iš Židikų valsčiaus. Ji dėstė geografiją, gamtos mokslus, dailyraštį ir mokė mergaites rankdarbių. Į mokymo programą nuo III klasės buvo įvestos ir kooperacijos bei buhalterijos disciplinos, kurias dėstė mokyklos vedėjas P. Bimba. Jo iniciatyva 1920 m. sausio 16 d. įsteigtas mokinių kooperatyvėlis „Laimė“, kuris užsiėmė knygų prekyba. Tais metais mokykloje buvo 3 klasės, mokėsi 116 mokinių (70 berniukų ir 46 mergaitės). Mokytojai lankydavo vidurinių mokyklų vasaros mokytojų kursus, kuriuose geriau susipažindavo su mokymo programomis.

1921-1922 m.m. mokykloje jau veikė 4 klasės, mokėsi 157 mokiniai (90 berniukų ir 67 mergaitės): I kl. – 49, II kl. – 30, III kl. – 32, IV kl. – 27. Tais mokslo metais mokykloje pradėjo dirbti kunigas Teodoras Radžius, kilęs iš Klaipėdos krašto. Jis ėmėsi dėstyti vokiečių kalbą ir gimnastiką. Daktaras Povilas Tautvaišas buvo paskirtas mokyklos gydytoju. 1921 m. rudenį atvažiavo Jurgis Gvildys, Klaipėdos krašto lietuvninkas, kuris mokė vokiečių kalbos. Tais metais įsteigta mokinių ateitininkų kuopelė, kuri leido laikraštėlį „Žibutė". Pirmasis gimnazijos sargas buvo invalidas vienarankis Lemežis, kuris su šeima joje ir gyveno. Metų pabaigoje iš viso mokykloje buvo 143 mokiniai: I kl. – 44, II kl. – 39, III kl. – 38 ir IV kl. – 22.

1922 m. birželio mėn. išleista pirmoji šios mokyklos auklėtinių laida – baigiamuosius egzaminus išlaikė 19 mokinių ir dar du po vasaros pataisų. Pirmosios laidos mokiniai: Polė Danilevičiūtė, Jadzė Kumpikevičaitė, Jadzė Krakauskaitė, Konradas Kaveckas, Cilė ir Mylė Opulskaitės, Lionė Osteikaitė, Pušinskas, Jonas Sidabras, Alfonsas Sadauskas, Vladas Širvinskas, Izabelė Motuzaitė, Alb. Molis ir kt. Tuo metu Mažeikiuose jau rūpintasi, kad mieste įsikurtų aukštesnė švietimo įstaiga – progimnazija.

Tapo progimnazija

1921 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame visuotiniame mokytojų ir mokinių tėvų bei globėjų susirinkime buvo iškeltas klausimas dėl progimnazijos įsteigimo. 1923 m. įsikūrė komitetas, kuris rūpinosi gimnazijos įsteigimu Mažeikiuose. To komiteto nariai buvo P. Kumpikevičius, A. Osteika, Z. Gelžinis, O. Stančikienė. Komitetas parengė ir išsiuntė laišką Lietuvos švietimo ministerijai, kuriame buvo prašoma leisti Mažeikiuose steigti progimnaziją, kurią vėliau būtų galima reorganizuoti į gimnaziją. 1923 m. liepos 27 d. Švietimo ministerija leido Mažeikių vidurinę mokyklą reorganizuoti į progimnaziją, t. y. suformuoti penktą ir šeštą klases. Progimnazija išaugusi iki 5 kl. 1923 m. perėjo į buvusios rusų cerkvinės mokyklos patalpas, stovėjusios ten, kur dabar sporto salė. 1923 m. rudenį iš viso mokykloje mokėsi 186 mokiniai, į naujai atidarytą V klasę atėjo 17 mokinių. V klasė dėl patalpų trūkumo buvo laikinai įkurdinta geležinkelio namuose Stoties g.7. Iš pradžių V klasę iš surinktų už mokslą lėšų išlaikė tėvai, o vėlaiu finansavo Švietimo ministerija.

Įsteigus progimnaziją, jos direktoriumi buvo paskirtas Merkelis Račkauskas. Mokykloje buvo 14 mokytojų. Mažeikių progimnaziją finansiškai rėmė Mažeikių apskrities valdyba. Nuo 1924 m. sausio mėnesio ji atsisakė skirti lėšas progimazijos išlaikymui. Iš karto po to progimnazijos tėvų komitetas kreipėsi į Lietuvos švietimo ministeriją prašydamas, kad mokyklos išlaikymu rūpintųsi ji pati. 1924 m. pradėta nešioti kepures su ženklu „MG“ (Mažeikių gimnazija). 1924 m. jau buvo ir VI klasė su 28 mokiniais, iš viso mokykloje mokėsi 263 mokiniai. 1925 m. Švietimo ministerija leido atidaryti lygiagrečias II ir III klases, ne mokykloje jau buvo 298 mokiniai (II kl. – 72, III kl. – 62 mokiniai).

Nuo 1925 m. – gimnazija

1925 m. rugpjūčio 25 d. Mažeikių progimnazija buvo reorganizuota į Mažeikių valstybinę gimnaziją. Ji tapo humanitarine mokykla, kurioje buvo sustiprintas lotynų kalbos dėstymas. Įsteigus gimnaziją, atidaryta ir VII klasė, atvyko dirbti keletą naujų mokytojų. Tai Rene de la Croix, kuri dėstė vokiečių kalbą, O. Girčytė – lietuvių kalbą ir istoriją, J. Šlekys – fiziką ir gamtos mokslus. Išaugus mokinių skaičiui, mokyklai teko keletą klasių patalpinti įvairios miesto vietose. 1926 m. atidaryta VIII klasė. Pagal 1926 m. sudarytą sąmatą mokyklos tarnautojų algoms buvo numatyta skirti 90.612, raštinės, ūkio ir kelionės išlaidoms - 4040, inventoriui - 1860, mokslo priemonėms ir knygynui – 4947, namų nuomai – 1141, pastatų remontui - 1000, iš viso 103600 litų.

1927 m. Mažeikių gimnazija išleido pirmąją abiturientų laidą (mokyklą baigė 14 mokinių), 1928 m. baigė 10, 1929 m. – 13, 1930 m. – 16, 1931 m. – 14, 1934 m. – 12, 1935 m. – 17 abiturientų.

1930 m. vasarą Juozas Šablinskas atliko mokyklos remontą už 6290 litų[3]. 1930 m. rudenį buvo 261, iš jų 4 žydai, 3 lenkai, 6 latviai, 8 rusai, 1934 m. buvo 280, 1935 m. – 307 mokiniai, iš jų 26 žydai, 16 provoslavų, 11 liuteronų. Kai kuriose klasės buvo labai daug mokinių: V kl. mokėsi 49, I kl. – 56 mokiniai; paralelinių klasių nebuvo leista atidaryti. 1936 m. rudenį gimnazijoje mokėsi 307 mokiniai (142 berniukai ir 165 mergaitės), iš jų 5 latviai, 1 lenkas, 31 žydas, 8 rusai. 1934 m. II pusm. į gimnaziją buvo pristatoma 40 egz. „Ateities spinduliai“, 38 egz. „Ateities“, 11 egz. „Vaidilutė" leidinių, buvo skaitykla, klubas, žaidimų salė. 1938-1939 m. m. pabaigoje iš viso mokykloje mokėsi 333 mokiniai. Todėl 1939 m. birželio mėn. gimanzijos direktorius kreipėsi į Vidurinio mokslo departamentą, prašydamas leisti atidaryti I, II ir VI lygiagretes klases, nes jose buvo daug mokinių. Mokykla turėjo 7 nuosavas ir 3 nuomojamas patalpas klasėms.

Mokykla nukentėjo 1940-aisias ir hitlerinės okupacijos metais. 1940 m. uždaryta gimnazijos Šv. Aloyzo bažnytėlė ir joje įrengiamas sandėlis. Visa vidaus įranga išvežta į Leckavą. 1951 m. ar 1961 bažnytėlė visai nugriauta. 1940 m. gimnaziją baigė 18 abiturientų: J. Golumbauskas, J. Jankauskas, K. Juknevičius, A. Konovalovas, J. Karoblytė, E. Kenstavičiūtė, R. Krongoldas, A. Liauba, P. Peštenis, E. Petrėnaitė, A. Raudonytė, S. Ruika, R. Švarcaitė, K. Trušinskas, J. Urmonaitė, A. Vėlavičius ir R. Zarkinavičiūtė. 1941-06-14 ištremti gimnazistai Vyt. Tallat-Kelpša, A. Janulis, Laja Leškovičiūtė, Frida Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje: Gutia, Berta, Sara, Asia. Pavenčiuose sušaudyti žydų tautybės du mokytojai – matematikas Šnederis, istorikas Gurvičius ir 24 gimnazistai – seserys Gurvičiūtės, Glikmanaitė, Švarcaitė, Šulmanaitė, Kasaitė, brolis ir sesuo Rabinavičiai, Kalvarijos, Gusevas ir kt.

Nuo 1944 m. gruodžio mėn. mokykla vėl pradėjo dirbti. Buvo dirbama dviejuose vietose: centriniuose namuose ir Klaipėdos gatvėje. 1945-1949 m. į Sibirą ištremti mokytojas A. Baranauskas, direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, gimnazistai I. Venalis, Mindaugas Vanagas, Irena Milevičiūtė-Skerstonienė, Gražina Bučytė-Degutienė.

Buvusi vidurinė

1952 m. Švietimo ministerija skyrė 3 mln. rublių mokyklos naujų rūmų statybai. Gavus lėšas, pastatas pradėtas statyti šalia senosios gimnazijos ir pabaigtas per 3 metus. 1955 m. gruodžio 26 įvyko iškilmingas mokyklos naujųjų rūmų atidarymas. Buvo įrengti biologijos, chemijos, fizikos kabinetai. Į senas mokyklos patalpas buvo perkeltos politechninių mokymų dirbtuvės. 1955 m. rudenį prie vidurinės mokyklos prijungtos kelios Mažeikių septynmetės mokyklos klasės ir mokinių jau buvo 900. 1952 m. mokykla gavo pastatą bendrabučiui (Vasario 16-osios g.) ir jame apgyvendinti 45 toliau gyvenantys mokiniai. Jie aprūpinti patalyne, kuru, šviesa, dalis buvo maitinami nemokamai, kiti turėjo sumokėti tam tikrą mokestį. Kasmet bendrabučio išlaikymui skirta apie 11 tūkst. rub. Bendrabučio auklėtojai buvo: R. Malčius, A. Poškaitė, J. Baranauskienė, S. Malčiuvienė, A. Žičkus ir kt. Jie rūpinosi mokinių pamokų ruoša ir laisvalaikiu.

1972 m. mokykloje kuriama kabinetų sistema. 1972-1973 m.m. 8-11 klasės jau dirbo kabinetuose. Pastatytas naujas 120 vietų mokinių bendrabutis, kuriame 1971-1972 m.m. gyveno 80 mokinių (dabar šiame pastatė – Moksleivių techninės kūrybos centras).

Dabartinė gimnazija

1996 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 42 M. Račkausko vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Tai buvo pirmoji gimnazija visoje Telšių apskrityje. Vasarą buvo sukurti emblemos ir vėliavos projektai. Buvęs mokinys St. Žebrauskas sukūrė gimnazijos himną. Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje nebegalėjo būti pradinių klasių, jos buvo perkeltos į kitas miesto mokyklas.

2016-05-17 prie paradinių laiptų atidengta grindinyje įmontuota marmurinė paminklinė lenta Mažeikių gimnazijos mokytojams ir mokiniams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1941-1954 m. Paminklinė lenta pagaminta Alytuje, iš ten atvykę žmonės ją ir įmontavo. Šioje atminimo lentoje įamžinti: buvęs Mažeikių gimnazijos direktorius Juozas Rainys, vicedirektorius Antanas Januševičius, mokytojai Antanas Baranauskas ir Bronius Remys, mokiniai Valerijonas Dainoravičius, Antanas Grabažis, Antanas Janušauskas, Antanas Juzumas ir Vladislovas Pilinka, „Didžiosios kovos“ apygardos štabo viršininkas Aleksandras Zapkus-Piliakalnis, Žemaičių apygardos „Alkos" rinktinės vadas Kazys Venckus-Adomaitis, Ylakių Lietuvos Laisvės armijos kuopos narys Antanas Dima bei pogrindžio organizacijos „Rusenantis aukuras“ narys Jonas Kairys-Old Šaterchand. Atminimo lentos įamžinimo iniciatorius – Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Albertas Ruginis, buvęs šios mokyklos mokinys.

Parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ pagal Mažeikių krašto enciklopediją

Nuotrauka mke.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode